Balandžio 05, 2013
Plastikiniai langai ir kondensato susidarymas
Plastikiniai langai ir kondensato susidarymas
Ar Jums teko pastebėti, kad ant langų ir išorinių sienų iš patalpos pusės paviršių atsiranda kondensatas, t.y. jie aprasoja? Pabandysime paprastais pavyzdžiais paaiškinti kodėl ir kaip tai vyksta.
Priežastis Nr.1. Oro drėgmė
Išnagrinėsime paprastą pavyzdį: palikite kai kuriam laikui kambaryje atvirą dubenelį vandens. Jus neužilgo pastebėsite, kad vanduo išgaruoja.
Dar vienas pavyzdys: net jeigu vanduo yra uždarytame inde, tai atydžiai stebint galima pastebėti, kad jis ir toliau garuoja, nors ir lėčiau. Bet uždarytame inde vanduo pilnai neišgaruoja!
Pažiūrėkime kas gi vyksta su vandeniu molekuliariniame lygmenyje. Vanduo susidaro iš vienodų molekulių su chemine formule H2O. Vanduo gali būti kietoje (ledas); skystoje arba dujinėje (vandens garai) būsenoje. Tris vandens agregatiniai pavidalai skiriasi tuom, ant kiek tvirtai molekulės surištos tarpusavyje ir ant kiek jos judrios.
Kas gi vyksta vandens paviršiuje, besiribojančiame su oru? Atskiros molekulės, esančios vandens paviršiuje, atitrunka nuo jo ir sudaro nematomus vandens garus. Todėl ore, kuris ribojasi su vandens paviršiumi, yra vanduo garų pavidale. Lygiai taip pat molekulės pereina iš dujinės į skystą būseną. Taigi mes matome du procesus: garavimą ir kondensacija.
Garavimas: jeigu per laiko vienetą iš skystos į dujinę būseną pereina daugiau molekulių, negu atvirkščiai, tai vandens kiekis mažėja.
Kondensacija: jeigu per laiko vienetą iš dujinės į skystą būseną pereina daugiau molekulių, negu atvirkščiai, tai vandens kiekis didėja.
Esant vienodoms sąlygoms tarp garavimo ir kondensacijos stebiama pusiausvyra, kurios esmė yra tame, kad per laiko vienetą iš dujinės į skystą būseną pereina tiek pat molekulių, kaip ir atvirkštinio proceso metu.
Tokia pusiausvira pasiekiama uždarytame inde (pvz. Nr.2) po to, kai oras, esantis inde, paėmė maksimaliai įmanomą kiekį drėgmės. Toks oras dabar yra prisotintas vandens garų.
Vandens garų kiekis, kuri sugeba priimti oras, priklauso tik nuo jo temperatūros.
Išvada: kuo aukštesnė oro patalpoje temperatūra, tuo aukštesnė prisisotinimo riba.
Dabar grįšime prie pavyzdžio Nr.1:
Jeigu dubenėlis vandens lieka atidarytas, tai oro, sugebančio priimti nuolatos atsiplėšiančias nuo vandens paviršiaus molekules, apimtis pakankamai didelė.
Oras sugeba priimti vandens molekules iki tol, kol nebus pasiekta prisisotinimo riba.
Vandens buvimas tokiame neprisotintame ore vadinamas sąlyginiu oro drėgnumu. Prisotintas vandens oras turi sąlyginį drėgnumą 100%, neprisotintas – mažiau 100%.
Pavyzdys: 20°С temperatūros oras gali turėti ne daugiau 17,3 g/m3 vandens. Jeigu jame yra tik 8,7 g/m3, tai jo sąntykinis drėgnumas (f) yra 50%.
Е = 8,71/17,3 х 100% = 50%.
Jeigu 20°С temperatūros oras gali turėti 17,3 g/m3 vandens, tai 10°С temperatūros oras prisotintas jau prie 9,4 g/m3.
Priežastis Nr.2. Rasos taškas
Rasos taškas – tai temperatūra, prie kurios oras, turintis pradinę temperatūrą ir sąlyginį drėgnumą, daugiau nebegali priimti drėgmės.
Jeigu oro temperatūra yra 20°С, o drėgnumas - 50%, tai reiškia, kad ore yra 50% to maksimalaus vandens kiekio, kuris gali ten būti.
Jeigu oras atšąla iki 9,3°С, tai jo sąlyginis drėgnumas padidėja iki 100%, t.y. 9,3°С temperatūros oras iki ribos prisotintas drėgmės.
Jeigu oras bus atšaldomas ir toliau, tai prasidės kondensato susidarymas - rasojimas, nes ora nebesugebės išlaikyti vandenį. Šią drėgmę reikalinga pašalinti į išorę vėdinimo būdu.
Anksčiau perdaug drėgmės buvo šalinama dėka priverstinės ventiliacijos. Dabar, po naujų izoliuotų langų įstatymo, patalpas reikalinga vėdinti keletą kartų per dieną.
Kaip atsikratyti drėgmės pertekliaus
Vėdinant naudojamas šiltas ir drėgnas oras išeina išorėn. Į patalpą įeina šviežias, šaltas ir sausas oras. Tokiu būdu vėdinimas – tai oro kaita, kurį, gaila, susijusi su neišvengiamu šilumos praradimu. Šie šilumos praradimai gali būti sumažinti iki minimumo, pavyzdžiui, trumpo vėdinimo metu su visiškai atidarytais langais. Žiemą per kelias vėdinimo minutes kambarys prisipildo šviežaus oro su nereikšmingu atšalimu.
Patalpas, kuriose nuolatos susirenka perdidelė drėgmė (vonia, virtuvė), reikia reguliariai vėdinti. Tai reiškia, kad šių patalpų durys vėdinimo metu turi būti uždarytos, kad drėgnas oras nepaskleistų per visą butą. Nevertėtų statyti susidedančių durų tarp vonios ir kolidoriaus arba išimti duris į virtuvę. Po plovimo ir maisto gaminimo reikia plačiai atidaryti langus, durys turi būti tampriai uždarytos.
Tos pačios taisyklės taikomos ir miegamajam. Per naktį, kvėpuojant ir per žmogaus odą išsiskiria į orą pakankamai didelis kiekis drėgmės. Drėgmė yra ne tik ore, bet ir ant baldų, ant patalynės, kilimuose ir užuolaidose. Ji gali būti šalinama iš patalpos tik palaipsniui.
Ryte, po to, kai jūs atsikeliate, būtina trumpam plačiai atidaryti langus. Drėgnas oras išeis išorėn, ir įeis šviežias oras.
Uždarius langą, iškart įjunkite šildymą, nes šiltas oras, kaip žinoma, greičiau sugeria drėgmę.
Prieš išeinant iš buto, reikia dar kartą trumpam atidaryti langą (daugiausia iš buto išeinama maždaug po valandos, kai atsikeliama). Per šį laiką dalis drėgmės nuo baldų ir kt. spėja pereiti į orą, todėl patalpą reikia vėdinti iš naujo.
Kaip naudotis grafiku "Rasos taškas"
1 pavyzdys.
Grafiko „Rasos taškas“ (1 pav.) pagalba galima nustatyti prie kokios oro dregmės ant stiklo paviršiaus iš patalpos pusės pradės susidaryti kondensatas, jeigu patalpos temperatūra yra 22°С, išorės temperatūra -20°С, ir stiklo paketas turi koeficientą K=1,7 W/m2xK.
Nuo užduotos patalpos temperatūros pravedama horizontali linija iki susikirtumio su išorės temperatūros kreive.
Nuo to susikirtimo taško pravedama vertikali linija aukštyn iki susikirtimo su koeficiento K kreive.
Nuo susikirtimo taško vėl pravedama horizontali linija į dešnę iki ribojančios linijos, kuri reiškia oro drėgmę.
Tokiu būdu gauta 58% reikšmė rodo oro drėgmę, prie kurios užduotose sąlygose ant stiklo paketo paviršiaus susidarys kondensatas.
Kas yra šiluminiai tiltai
Įrengus izoliuotus plastikinius langus kondensatas gali pasirodyti ne tik ant vidinių stiklų paviršiaus, kaip buvo kalbama anksčiau, bet ir kitose vietose, tiesiogiai prisiliečiančių prie lango, pavyzdžiui; langų angokraščiuose. Šiuo atveju pagrindinė kondensato susidarymo priežastis – šilumos tiltai. Šiluminiu tinklu laikoma vieta, kurioje stebimas, lyginant su kitais paviršiais:
• papildomas šilumos srautas;
• žema paviršiaus iš patalpos pusės temperatūra.
Sujungimo siūlių vietose rėmas liečia išorinę sieną. Ten, kur yra kartu įvairios statybinės medžiagos su skirtingu šilumos pralaidumu bei skirtingų formų elementai, neišvengiamai atsiranda šiluminiai tiltai. Kiekvienas įrengtas į angą langas iššaukia stiprius izotermų iškreipimus ir šilumos nuostolius.
Kad nustatyti palankiausią lango padėtį angoje, reikia padaryti izotermų praėjimo brėžinį.
Izoterma – tai linija, sujungianti vienodos temperatūros taškus. Jos praėjimas apsprendžiamas esančių šilumos tiltų, kurie atsiranda medžiagų skirtumų ir skirtingos konfigūracijos statybinių elementų (kampai ir kraštai) rezultate. Langų elementų jungimo vietose su siena stebimi abu šilumos tiltų tipai.
Kaip praeina izotermos
Izotermų pagalba galima nustatyti temperatūros pasikeitimus bet kuriam montavimo tipui. Labai svarbų vaidmenį tame vaidina izoterma 10°C. Jeigu ji eina konstrukcijos viduje, tai vidinio jungimo siūlės vietoje kondensatas nesusidarys. Izoterma turi būti kiek galima mažiau iškraipyta, kad šilumos praradimas sujungimo vietoje būtų minimalus (pav. 4).
Montavimo sąlygos, trukdančios kondensato susidarymui jungiamųjų siūlių vietose ir skatinančios šilumos nuostolų sumažėjimą (pav. 5):
• monolitinei sienai – vidinė angokraščio dalis;
• sienai su dviguma izoliacija – izoliuojančio sluoksnio vieta.
Kodėl kambaryje atsiranda pelėsiai
Šaltuoju metų laiku, kai temperatūra nusileidžia žemiau nulio, tampa aisku, kad daugelyje gyvenamųjų patalpų toli gražu ne pats geriausias mikroklimatas, apie ką byloja kondensato susidarymas, t.y. drėgmės atsiradimas sant šaltų išorinių sienų ir, to pasekoje, pelėsių atsiradimas.
Įstačius naujus plastikinius langus dažnai negalima suprasti, kas čia vyksta. Rodos, kad nieko nepasikeitė. Kaip ir anksčiau patalpos laikas nuo laiko vėdinamos, ir visgi kambaryje atsiranda pelėsiai, ko anksčiau niekada nebuvo.
Pelėsių atsiradimo priežastys
Daugelyje atvejų senų namų rekonstrukcijos procese ne tik įstatomi nauji langai, bet ir įvykdomas visos šilumos sistemos pakeitimas. Senos dujines kolonėlės vonioje ir virtuvėje keičiamos į centrinę karšto vandens tiekimo sistemą, ant radiatorių statomį reguliavimo sklendės ir šilumos skaitliukai.
Kas pasikeitė techninių naujovių diegimo rezultate?
1. Langai užsidaro labai tampriai, iš plyšių daugiau nepučia. Todėl daugiau neegzistuoja taip vadinamos ventiliacijos per plyšius.
2. Atsisakius dujinių kolonėlių vonioje ir virtuvėje dūmų kamine neliko daugiau traukos, t.y. dingo dar viena priverstinė ventiliavimo galimybė.
Vienintelis šios problemos sprendimas – dažnesnis vėdinimas!
Susidaranti patalpoje drėgmė turi išeiti į išorę!
Ir taip, keletą kartų per dieną reikia pravėdinti patalpą, nežiūrint į tai, kad oras patalpoje atvės, o kažkuri šilumos dalis bus prarasta.
Visgi kur optimalus sprendimas?
Reikalas tame, kad 90% pelėsių susidarymo atveju drėgmė patalpoje didesnė, negu leistina panaudotoms joje statybinėms medžiagoms. Tuo pačiu drėgmė nepatenka iš išorės per plyšius sienoje, bet atsiranda natūralių procesų rezultate, vykstančių kiekviename bute.
Žymią įtaką kondensato susidarymo dažnumui ant stiklo paviršiaus iš patalpos pusės daro stiklo paketo koeficientas K.
Pažiūrėkime pavyzdį su baseinu.
Esant patalpos 28°С temperatūrai ir sąlyginiai oro drėgmei 50% mes sužinome iš 2 lentelės, kad rasos taškas turimu atveju sudaro 16,6°С.
Jeigu baseine įstatyti įprasti stiklo paketai, tai prie išorinės temperatūros -10°С vidinių stiklų temperatūra bus 13,8°С, kas nulems kondensato susidarymą, t.y. aprasojimą.
Jeigu baseine įstatyti šilumą izoliuojantys stiklo paketai su koeficientu K= 1,3 W/m2xK, vidinių stiklų temperatūra nepasieks rasos taško ir kondensatas nesusidarys.
VST=28+1,3 х 10-28=21,8°С
(>18,8°С)
Ir taip, šilumos izoliuotieji stiklo paketai sumažina kondensato susidarymo galimybę ant stiklų paviršiaus iš patalpos pusės.
Išvada
Kuo žemesnis stiklo paketo, sudaryto iš keletos stiklų, koeficientas K, tuo aukščiau stiklo temperatūra iš patalpos pusės ir tuo mažesnė galimybė kondensato susidarymui ant stiklo paviršiaus.
Kaip ir kodėl ant vidinio stiklo susidaro kondensatas?
Šis reiškinys atsiranda, jeigu kartu su padidinta oro drėgme patalpoje stiklo paketo vidinio paviršiaus temperatūra žymiai mažesnė, negu oro temperatūra patalpoje.
Štai keletas charakteringų kondensato susidarymo ant vidinio stiklo paviršiaus pavyzdžių:
• Jeigu patalpoje skalbiama ar naudojamasi dušu, temperatūra ir oro drėgmė žymiai padidėja. Ant šaltesnių sienų ir vidinių langų šaltuoju metų laiku susidaro kondensatas todėl, kad temperatūra nukrenta žemiau rasos taško.
• Maisto ruošimas visada sudaro padidėjusį drėgmės kiekį ore. Todėl šaltuoju metų laiku ant vidinių stiklų paviršiaus susidaro kondensatas.
• Kiekvienas žmogus, miegodamas išskiria į orą atitinkamą kiekį drėgmės. Todėl rytais miegamajame daugiausia padidėja drėgmė. Jeigu languose nepastatytos rutulinės ar atverčiamos langinės, žiemą vidiniame stikle susidaro kondensatas. Kondensatas taip pat gali pasirodyti ant langų su rutulinėmis ar atverčiamomis langinėmis, kai rytais langinės atidaromos ir stiklo paviršius greitai atšąla.
Be to yra keletas faktorių, kurie padeda atsirasti kondensatui:
• didelis augmenijos kiekis patalpoje;
• neteisingas radiatorių išdėstymas;
• gilūs langų angokraščiai, užuolaidėlės, žaliuzės iš patalpos pusės, kurie trukdo oro cirkuliaciai;
• šilumos tiltai (šilumos nutekėjimo vietos).
Kaip nustatyti stiklo temperatūrą?
Stiklo paketas su šilumos nepraleidžiančiais stiklais skiriasi nuo įprasto stiklo paketo ne tik itin žemu koeficientu K (rezultatas – išlaidų sumažėjimas šildymui), bet ir stiklo temperatūra.
Štai paprasčiausia stiklo temperatūros nustatymo formulė:
vidiniam stiklui: VST= VT + К х IT – VT/aV
išorininiam stiklui: IST= IT + К х VT – IT/aI
VST/IST –vidinio/išorinio stiklo temperatūra
VT – temperatūra patalpos viduje
IT – išorinė temperatūra
K – stiklo paketo koeficientas
aV; aI - terminis pasipriešinimas pagal DIN 4108 (4 dalis)
Skaičiavimo pavyzdys:
Įprastas stiklo paketas turi koeficientą K = 3,0 W/m2xK, išorės temperatūra sudaro –16°С, patalpos temperatūra 20°С.
Vidinio stiklo temperatūra:
VST=20+3,О х (( -15–20/8)) = 6,9°С
Išorinio stiklo temperatūra:
IST=–15+3,0 х ((20+15)/23)=-10,4°С
Išvados
Prie tos pačios temperatūros patalpoje ir prie tos pačios išorės temperatūros, vidinio stiklo temperatūra tuo aukštesnė, kuo mažesnis stiklo paketo koeficientas K.
Atvirkščiai, kuo maženis stiklo paketo koeficientas K, tuo mažesnė išorinio stiklo temperatūra.
Priežastis 3: Statybos detalių paviršių žema temperatūra
Kondensato susidarymui nemažą reikšmę, be oro temperatūros ir drėgnumo, turi statybos detalių paviršių temperatūra.
Tam, kad pradėtų susidaryti kondensatas, orą visai nebūtina pilnai atšaldyti. Užtenko to, kad paviršiaus temperatūra, kuri susiliečia su oru, nusileistų žemiau rasos taško (pav. 6).
Šis procesas tęsiasi tol, kol oras, susiliečiantis su esamu paviršiumi, neatsilaisvins nuo tam tikro kiekio vandens ir jo sąlyginis drėgnumas nesumažės.
Faktoriai, veikiantys statybos detalių paviršiaus temperatūrą:
• ORO TEMPERATŪRA IŠORĖJE;
• ORO TEMPERATŪTA PATALPOJE;
• STATYBINIŲ DETALIŲ ŠILUMOS IZOLIACINĖS SAVYBĖS.
Kondencatas atsiranda tuo atveju, jeigu oras, atvėsdamas, nebegali išlaikyti buvusį vandens kiekį.
Stiklo paketai ir šilumą izoliuojančiais stiklais ir jų techniniai rodikliai
Koeficientas K
Stiklo paketų šilumos perdavimo koeficientas K reiškia energijos kiekį, kuris prarandamas per laiko vienetą per 1 m2 stiklo paketo 1 Kelvino laipsnio temperatūros skirtume. Kuo žemesnis šis rodiklis, tuo mažiau netenkama šilumos.
K = stiklo paketo koeficientas;
Kr = rėmo koeficientas;
Kl = viso lango koeficientas.
Koeficientas G
Koeficientas G – tai bendros energijos bangų ilgyje nuo 300 iki 2500 nm pralaidumo koeficientas. Jis nustatomas dėka saulės energijos tiesioginio pralaidumo ir antrinės šilumos antrinio šilumos atidavimo, nukreipto į patalpą, kuris yra ilgabangio spinduliavimo ir konvekcijos rezultatas.
Šviesos laidumas
Šviesos laidumas TL nustatomas matomos šviesos nuo 380 iki 780 nm ilgiu bangoms. Šviesos laidumas nurodomas procentais.
Spalvų laidumo indeksas
Spalvų laidumo indeksas R nustato stiklo paketų galimybę perduoti spalvas. Rodiklis 90 reiškia aukštą spalvų perdavimo laispį.
Ultravioletinių spindulių pralaidumas
Ultravioletinių spindulių pralaidumas nustatomas nuo 280 iki 380 nm ilgio bangoms.
Selektyvumas
Selektyvumo rodiklis S rodo šviesos laidumo ir bendros energijos laidumo koeficiento santykį. Aukštas selektyvumo rodiklis nurodo teigiamą dviejų parametrų santykį.
Energijos sugerimas
Dėka šio proceso spinduliavimo energija pasiverčia į šilumos energiją ir iššaukia sugeriančiojo stiklo temperatūros augimą.
Ar Jums teko pastebėti, kad ant langų ir išorinių sienų iš patalpos pusės paviršių atsiranda kondensatas, t.y. jie aprasoja? Pabandysime paprastais pavyzdžiais paaiškinti kodėl ir kaip tai vyksta.
Priežastis Nr.1. Oro drėgmė
Išnagrinėsime paprastą pavyzdį: palikite kai kuriam laikui kambaryje atvirą dubenelį vandens. Jus neužilgo pastebėsite, kad vanduo išgaruoja.
Dar vienas pavyzdys: net jeigu vanduo yra uždarytame inde, tai atydžiai stebint galima pastebėti, kad jis ir toliau garuoja, nors ir lėčiau. Bet uždarytame inde vanduo pilnai neišgaruoja!
Pažiūrėkime kas gi vyksta su vandeniu molekuliariniame lygmenyje. Vanduo susidaro iš vienodų molekulių su chemine formule H2O. Vanduo gali būti kietoje (ledas); skystoje arba dujinėje (vandens garai) būsenoje. Tris vandens agregatiniai pavidalai skiriasi tuom, ant kiek tvirtai molekulės surištos tarpusavyje ir ant kiek jos judrios.
Kas gi vyksta vandens paviršiuje, besiribojančiame su oru? Atskiros molekulės, esančios vandens paviršiuje, atitrunka nuo jo ir sudaro nematomus vandens garus. Todėl ore, kuris ribojasi su vandens paviršiumi, yra vanduo garų pavidale. Lygiai taip pat molekulės pereina iš dujinės į skystą būseną. Taigi mes matome du procesus: garavimą ir kondensacija.
Garavimas: jeigu per laiko vienetą iš skystos į dujinę būseną pereina daugiau molekulių, negu atvirkščiai, tai vandens kiekis mažėja.
Kondensacija: jeigu per laiko vienetą iš dujinės į skystą būseną pereina daugiau molekulių, negu atvirkščiai, tai vandens kiekis didėja.
Esant vienodoms sąlygoms tarp garavimo ir kondensacijos stebiama pusiausvyra, kurios esmė yra tame, kad per laiko vienetą iš dujinės į skystą būseną pereina tiek pat molekulių, kaip ir atvirkštinio proceso metu.
Tokia pusiausvira pasiekiama uždarytame inde (pvz. Nr.2) po to, kai oras, esantis inde, paėmė maksimaliai įmanomą kiekį drėgmės. Toks oras dabar yra prisotintas vandens garų.
Vandens garų kiekis, kuri sugeba priimti oras, priklauso tik nuo jo temperatūros.
Išvada: kuo aukštesnė oro patalpoje temperatūra, tuo aukštesnė prisisotinimo riba.
Dabar grįšime prie pavyzdžio Nr.1:
Jeigu dubenėlis vandens lieka atidarytas, tai oro, sugebančio priimti nuolatos atsiplėšiančias nuo vandens paviršiaus molekules, apimtis pakankamai didelė.
Oras sugeba priimti vandens molekules iki tol, kol nebus pasiekta prisisotinimo riba.
Vandens buvimas tokiame neprisotintame ore vadinamas sąlyginiu oro drėgnumu. Prisotintas vandens oras turi sąlyginį drėgnumą 100%, neprisotintas – mažiau 100%.
Pavyzdys: 20°С temperatūros oras gali turėti ne daugiau 17,3 g/m3 vandens. Jeigu jame yra tik 8,7 g/m3, tai jo sąntykinis drėgnumas (f) yra 50%.
Е = 8,71/17,3 х 100% = 50%.
Jeigu 20°С temperatūros oras gali turėti 17,3 g/m3 vandens, tai 10°С temperatūros oras prisotintas jau prie 9,4 g/m3.
| Temperatūra, °С | Prisisotinimo riba, g/m3 |
| - 10 | 2,14 |
| 0 | 4,8 |
| 10 | 9,4 |
| 20 | 17,3 |
| 30 | 30,3 |
Rasos taškas – tai temperatūra, prie kurios oras, turintis pradinę temperatūrą ir sąlyginį drėgnumą, daugiau nebegali priimti drėgmės.
Jeigu oro temperatūra yra 20°С, o drėgnumas - 50%, tai reiškia, kad ore yra 50% to maksimalaus vandens kiekio, kuris gali ten būti.
Jeigu oras atšąla iki 9,3°С, tai jo sąlyginis drėgnumas padidėja iki 100%, t.y. 9,3°С temperatūros oras iki ribos prisotintas drėgmės.
Jeigu oras bus atšaldomas ir toliau, tai prasidės kondensato susidarymas - rasojimas, nes ora nebesugebės išlaikyti vandenį. Šią drėgmę reikalinga pašalinti į išorę vėdinimo būdu.
Anksčiau perdaug drėgmės buvo šalinama dėka priverstinės ventiliacijos. Dabar, po naujų izoliuotų langų įstatymo, patalpas reikalinga vėdinti keletą kartų per dieną.
Kaip atsikratyti drėgmės pertekliaus
Vėdinant naudojamas šiltas ir drėgnas oras išeina išorėn. Į patalpą įeina šviežias, šaltas ir sausas oras. Tokiu būdu vėdinimas – tai oro kaita, kurį, gaila, susijusi su neišvengiamu šilumos praradimu. Šie šilumos praradimai gali būti sumažinti iki minimumo, pavyzdžiui, trumpo vėdinimo metu su visiškai atidarytais langais. Žiemą per kelias vėdinimo minutes kambarys prisipildo šviežaus oro su nereikšmingu atšalimu.
| C° | Rasos taškas Vs išreikštas °С prie sąlyginio oro drėgnumo % | |||||||||||||
| 30% | 35% | 40% | 45% | 50% | 55% | 60% | 65% | 70% | 75% | 80% | 85% | 90% | 95% | |
| 30 | 10,5 | 12,9 | 14,9 | 16,8 | 18,4 | 20 | 21,4 | 22,7 | 23,9 | 25,1 | 26,2 | 27,2 | 28,2 | 29,1 |
| 29 | 9,7 | 12 | 14 | 15,9 | 17,5 | 19 | 20,4 | 21,7 | 23 | 24,1 | 25,2 | 26,2 | 27,2 | 28,1 |
| 28 | 8,8 | 11,1 | 13,1 | 15 | 16,6 | 18,1 | 19,5 | 20,8 | 22 | 23,2 | 24,2 | 25,2 | 26,2 | 27,1 |
| 27 | 8 | 10,2 | 12,2 | 14,1 | 15,7 | 17,2 | 18,6 | 19,2 | 21,1 | 22,2 | 23,3 | 24,3 | 25,2 | 26,1 |
| 26 | 7,1 | 9,4 | 11,4 | 13,2 | 14,8 | 16,3 | 17,6 | 18,9 | 20,1 | 21,2 | 22,3 | 23,3 | 24,2 | 25,1 |
| 25 | 6,2 | 8,5 | 10,5 | 12,2 | 13,9 | 15,3 | 16,7 | 18 | 19,1 | 20,3 | 21,3 | 22,3 | 23,2 | 24,1 |
| 24 | 5,4 | 7,6 | 9,6 | 11,3 | 12,9 | 14,4 | 15,8 | 17 | 18,2 | 19,3 | 20,3 | 21,3 | 22,3 | 23,1 |
| 23 | 4,5 | 6,7 | 8,7 | 10,4 | 12 | 13,5 | 14,8 | 16,1 | 17,2 | 18,3 | 19,4 | 20,3 | 21,3 | 22,2 |
| 22 | 3,6 | 5,9 | 7,8 | 9,5 | 11,1 | 12,5 | 13,9 | 15,1 | 16,3 | 17,4 | 18,4 | 19,4 | 20,3 | 21,1 |
| 21 | 2,8 | 5 | 6,9 | 8,6 | 10,2 | 11,6 | 12,9 | 14,2 | 15,3 | 16,4 | 17,4 | 18,4 | 19,3 | 20,2 |
| 20 | 1,9 | 4,1 | 6 | 7,7 | 9,3 | 10,7 | 12 | 13,2 | 14,4 | 15,4 | 16,4 | 17,4 | 18,3 | 19,2 |
| 19 | 1 | 3,2 | 5,1 | 6,8 | 8,3 | 9,8 | 11,1 | 12,3 | 13,4 | 14,5 | 15,3 | 16,4 | 17,3 | 18,2 |
| 18 | 0,2 | 2,3 | 4,2 | 5,9 | 7,4 | 8,8 | 10,1 | 11,3 | 12,5 | 13,5 | 14,5 | 15,4 | 16,3 | 17,2 |
| 17 | -0,6 | 1,4 | 3,3 | 5 | 6,5 | 7,9 | 9,2 | 10,4 | 11,5 | 12,5 | 13,5 | 14,5 | 15,3 | 16,2 |
| 16 | -1,4 | 0,5 | 2,4 | 4,1 | 5,6 | 7 | 8,2 | 9,4 | 10,5 | 11,6 | 12,6 | 13,5 | 14,4 | 15,2 |
| 15 | -2,2 | -0,3 | 1,5 | 3,2 | 4,7 | 6,1 | 7,3 | 8,5 | 9,6 | 10,6 | 11,6 | 12,5 | 13,4 | 14,2 |
| 14 | -2,9 | -1 | 0,6 | 2,3 | 3,7 | 5,1 | 6,4 | 7,5 | 8,6 | 9,6 | 10,6 | 11,5 | 12,4 | 13,2 |
| 13 | -3,7 | -1,9 | -0,1 | 1,3 | 2,8 | 4,2 | 5,5 | 6,6 | 7,7 | 8,7 | 9,6 | 10,5 | 11,4 | 12,2 |
| 12 | -4,5 | -2,8 | -1 | 0,4 | 1,9 | 3,2 | 4,5 | 5,7 | 6,7 | 7,7 | 8,7 | 9,6 | 10,4 | 11,2 |
| 11 | -5,2 | -3,4 | -1,8 | -0,4 | 1 | 2,3 | 3,5 | 4,7 | 5,8 | 6,7 | 7,7 | 8,6 | 9,4 | 10,2 |
| 10 | -6 | -4,2 | -2,6 | -1,2 | 0,1 | 1,4 | 2,6 | 3,7 | 4,8 | 5,8 | 6,7 | 7,6 | 8,4 | 9,2 |
| Tarpiniai rodikliai, nenurodyti lentelėje, nustatomi pagal vidutinę reikšmę | ||||||||||||||
Tos pačios taisyklės taikomos ir miegamajam. Per naktį, kvėpuojant ir per žmogaus odą išsiskiria į orą pakankamai didelis kiekis drėgmės. Drėgmė yra ne tik ore, bet ir ant baldų, ant patalynės, kilimuose ir užuolaidose. Ji gali būti šalinama iš patalpos tik palaipsniui.
Ryte, po to, kai jūs atsikeliate, būtina trumpam plačiai atidaryti langus. Drėgnas oras išeis išorėn, ir įeis šviežias oras.
Uždarius langą, iškart įjunkite šildymą, nes šiltas oras, kaip žinoma, greičiau sugeria drėgmę.
Prieš išeinant iš buto, reikia dar kartą trumpam atidaryti langą (daugiausia iš buto išeinama maždaug po valandos, kai atsikeliama). Per šį laiką dalis drėgmės nuo baldų ir kt. spėja pereiti į orą, todėl patalpą reikia vėdinti iš naujo.
Kaip naudotis grafiku "Rasos taškas"
1 pavyzdys.
Grafiko „Rasos taškas“ (1 pav.) pagalba galima nustatyti prie kokios oro dregmės ant stiklo paviršiaus iš patalpos pusės pradės susidaryti kondensatas, jeigu patalpos temperatūra yra 22°С, išorės temperatūra -20°С, ir stiklo paketas turi koeficientą K=1,7 W/m2xK.
Nuo užduotos patalpos temperatūros pravedama horizontali linija iki susikirtumio su išorės temperatūros kreive.
Nuo to susikirtimo taško pravedama vertikali linija aukštyn iki susikirtimo su koeficiento K kreive.
Nuo susikirtimo taško vėl pravedama horizontali linija į dešnę iki ribojančios linijos, kuri reiškia oro drėgmę.
Tokiu būdu gauta 58% reikšmė rodo oro drėgmę, prie kurios užduotose sąlygose ant stiklo paketo paviršiaus susidarys kondensatas.
Kas yra šiluminiai tiltai
Įrengus izoliuotus plastikinius langus kondensatas gali pasirodyti ne tik ant vidinių stiklų paviršiaus, kaip buvo kalbama anksčiau, bet ir kitose vietose, tiesiogiai prisiliečiančių prie lango, pavyzdžiui; langų angokraščiuose. Šiuo atveju pagrindinė kondensato susidarymo priežastis – šilumos tiltai. Šiluminiu tinklu laikoma vieta, kurioje stebimas, lyginant su kitais paviršiais:
• papildomas šilumos srautas;
• žema paviršiaus iš patalpos pusės temperatūra.
Sujungimo siūlių vietose rėmas liečia išorinę sieną. Ten, kur yra kartu įvairios statybinės medžiagos su skirtingu šilumos pralaidumu bei skirtingų formų elementai, neišvengiamai atsiranda šiluminiai tiltai. Kiekvienas įrengtas į angą langas iššaukia stiprius izotermų iškreipimus ir šilumos nuostolius.
Kad nustatyti palankiausią lango padėtį angoje, reikia padaryti izotermų praėjimo brėžinį.
Izoterma – tai linija, sujungianti vienodos temperatūros taškus. Jos praėjimas apsprendžiamas esančių šilumos tiltų, kurie atsiranda medžiagų skirtumų ir skirtingos konfigūracijos statybinių elementų (kampai ir kraštai) rezultate. Langų elementų jungimo vietose su siena stebimi abu šilumos tiltų tipai.
Kaip praeina izotermos
Izotermų pagalba galima nustatyti temperatūros pasikeitimus bet kuriam montavimo tipui. Labai svarbų vaidmenį tame vaidina izoterma 10°C. Jeigu ji eina konstrukcijos viduje, tai vidinio jungimo siūlės vietoje kondensatas nesusidarys. Izoterma turi būti kiek galima mažiau iškraipyta, kad šilumos praradimas sujungimo vietoje būtų minimalus (pav. 4).
Montavimo sąlygos, trukdančios kondensato susidarymui jungiamųjų siūlių vietose ir skatinančios šilumos nuostolų sumažėjimą (pav. 5):
• monolitinei sienai – vidinė angokraščio dalis;
• sienai su dviguma izoliacija – izoliuojančio sluoksnio vieta.
Kodėl kambaryje atsiranda pelėsiai
Šaltuoju metų laiku, kai temperatūra nusileidžia žemiau nulio, tampa aisku, kad daugelyje gyvenamųjų patalpų toli gražu ne pats geriausias mikroklimatas, apie ką byloja kondensato susidarymas, t.y. drėgmės atsiradimas sant šaltų išorinių sienų ir, to pasekoje, pelėsių atsiradimas.
Įstačius naujus plastikinius langus dažnai negalima suprasti, kas čia vyksta. Rodos, kad nieko nepasikeitė. Kaip ir anksčiau patalpos laikas nuo laiko vėdinamos, ir visgi kambaryje atsiranda pelėsiai, ko anksčiau niekada nebuvo.
Pelėsių atsiradimo priežastys
Daugelyje atvejų senų namų rekonstrukcijos procese ne tik įstatomi nauji langai, bet ir įvykdomas visos šilumos sistemos pakeitimas. Senos dujines kolonėlės vonioje ir virtuvėje keičiamos į centrinę karšto vandens tiekimo sistemą, ant radiatorių statomį reguliavimo sklendės ir šilumos skaitliukai.
Kas pasikeitė techninių naujovių diegimo rezultate?
1. Langai užsidaro labai tampriai, iš plyšių daugiau nepučia. Todėl daugiau neegzistuoja taip vadinamos ventiliacijos per plyšius.
2. Atsisakius dujinių kolonėlių vonioje ir virtuvėje dūmų kamine neliko daugiau traukos, t.y. dingo dar viena priverstinė ventiliavimo galimybė.
| Žmogus | Įprasti judesiai | Nuo 30 iki | 60 g/val. |
| Vidutinio sunkumo darbas | Nuo 120 iki | 200 | |
| Sunkus darbas | Nuo 200 iki | 300 | |
| Vonia | Vonia | Apie | 700 |
| Dušas | Apie | 2600 | |
|
Skalbinių džiovinimas (apie 4,5 kg) Išgręžti skalbiniai Neišgręžti skalbiniai |
Nuo 500 iki Nuo 100 iki |
200 500 |
|
| Virtuvė | Maisto ruošimas | Nuo 600 iki | 1500 |
| Vidutiniškai virtuvėje | Apie | 100 | |
| Kambario augalai | Gėlės (pavyzdžiui, našlaitės) | Nuo 5 iki | 10 |
| Kitos kambarinės gėlės | Nuo 7 iki | 15 | |
| Vidutinio dydžio fikusas | Nuo 10 iki | 20 | |
| dumbliai | Nuo 6 iki | 8 | |
| Atviras vandens paviršius | Apie | 40 | |
| Jaunas medis (2-3 m), Pavyzdžiui, palmė | Nuo 2000 iki | 4000 | |
| Išaugęs medis (25 m) | Nuo 2 iki | 3 |
Susidaranti patalpoje drėgmė turi išeiti į išorę!
Ir taip, keletą kartų per dieną reikia pravėdinti patalpą, nežiūrint į tai, kad oras patalpoje atvės, o kažkuri šilumos dalis bus prarasta.
Visgi kur optimalus sprendimas?
Reikalas tame, kad 90% pelėsių susidarymo atveju drėgmė patalpoje didesnė, negu leistina panaudotoms joje statybinėms medžiagoms. Tuo pačiu drėgmė nepatenka iš išorės per plyšius sienoje, bet atsiranda natūralių procesų rezultate, vykstančių kiekviename bute.
Žymią įtaką kondensato susidarymo dažnumui ant stiklo paviršiaus iš patalpos pusės daro stiklo paketo koeficientas K.
Pažiūrėkime pavyzdį su baseinu.
Esant patalpos 28°С temperatūrai ir sąlyginiai oro drėgmei 50% mes sužinome iš 2 lentelės, kad rasos taškas turimu atveju sudaro 16,6°С.
Jeigu baseine įstatyti įprasti stiklo paketai, tai prie išorinės temperatūros -10°С vidinių stiklų temperatūra bus 13,8°С, kas nulems kondensato susidarymą, t.y. aprasojimą.
Jeigu baseine įstatyti šilumą izoliuojantys stiklo paketai su koeficientu K= 1,3 W/m2xK, vidinių stiklų temperatūra nepasieks rasos taško ir kondensatas nesusidarys.
VST=28+1,3 х 10-28=21,8°С
(>18,8°С)
Ir taip, šilumos izoliuotieji stiklo paketai sumažina kondensato susidarymo galimybę ant stiklų paviršiaus iš patalpos pusės.
Išvada
Kuo žemesnis stiklo paketo, sudaryto iš keletos stiklų, koeficientas K, tuo aukščiau stiklo temperatūra iš patalpos pusės ir tuo mažesnė galimybė kondensato susidarymui ant stiklo paviršiaus.
Kaip ir kodėl ant vidinio stiklo susidaro kondensatas?
Šis reiškinys atsiranda, jeigu kartu su padidinta oro drėgme patalpoje stiklo paketo vidinio paviršiaus temperatūra žymiai mažesnė, negu oro temperatūra patalpoje.
Štai keletas charakteringų kondensato susidarymo ant vidinio stiklo paviršiaus pavyzdžių:
• Jeigu patalpoje skalbiama ar naudojamasi dušu, temperatūra ir oro drėgmė žymiai padidėja. Ant šaltesnių sienų ir vidinių langų šaltuoju metų laiku susidaro kondensatas todėl, kad temperatūra nukrenta žemiau rasos taško.
• Maisto ruošimas visada sudaro padidėjusį drėgmės kiekį ore. Todėl šaltuoju metų laiku ant vidinių stiklų paviršiaus susidaro kondensatas.
• Kiekvienas žmogus, miegodamas išskiria į orą atitinkamą kiekį drėgmės. Todėl rytais miegamajame daugiausia padidėja drėgmė. Jeigu languose nepastatytos rutulinės ar atverčiamos langinės, žiemą vidiniame stikle susidaro kondensatas. Kondensatas taip pat gali pasirodyti ant langų su rutulinėmis ar atverčiamomis langinėmis, kai rytais langinės atidaromos ir stiklo paviršius greitai atšąla.
Be to yra keletas faktorių, kurie padeda atsirasti kondensatui:
• didelis augmenijos kiekis patalpoje;
• neteisingas radiatorių išdėstymas;
• gilūs langų angokraščiai, užuolaidėlės, žaliuzės iš patalpos pusės, kurie trukdo oro cirkuliaciai;
• šilumos tiltai (šilumos nutekėjimo vietos).
Kaip nustatyti stiklo temperatūrą?
Stiklo paketas su šilumos nepraleidžiančiais stiklais skiriasi nuo įprasto stiklo paketo ne tik itin žemu koeficientu K (rezultatas – išlaidų sumažėjimas šildymui), bet ir stiklo temperatūra.
Štai paprasčiausia stiklo temperatūros nustatymo formulė:
vidiniam stiklui: VST= VT + К х IT – VT/aV
išorininiam stiklui: IST= IT + К х VT – IT/aI
VST/IST –vidinio/išorinio stiklo temperatūra
VT – temperatūra patalpos viduje
IT – išorinė temperatūra
K – stiklo paketo koeficientas
aV; aI - terminis pasipriešinimas pagal DIN 4108 (4 dalis)
Skaičiavimo pavyzdys:
Įprastas stiklo paketas turi koeficientą K = 3,0 W/m2xK, išorės temperatūra sudaro –16°С, patalpos temperatūra 20°С.
Vidinio stiklo temperatūra:
VST=20+3,О х (( -15–20/8)) = 6,9°С
Išorinio stiklo temperatūra:
IST=–15+3,0 х ((20+15)/23)=-10,4°С
Išvados
Prie tos pačios temperatūros patalpoje ir prie tos pačios išorės temperatūros, vidinio stiklo temperatūra tuo aukštesnė, kuo mažesnis stiklo paketo koeficientas K.
Atvirkščiai, kuo maženis stiklo paketo koeficientas K, tuo mažesnė išorinio stiklo temperatūra.
Priežastis 3: Statybos detalių paviršių žema temperatūra
Kondensato susidarymui nemažą reikšmę, be oro temperatūros ir drėgnumo, turi statybos detalių paviršių temperatūra.
Tam, kad pradėtų susidaryti kondensatas, orą visai nebūtina pilnai atšaldyti. Užtenko to, kad paviršiaus temperatūra, kuri susiliečia su oru, nusileistų žemiau rasos taško (pav. 6).
Šis procesas tęsiasi tol, kol oras, susiliečiantis su esamu paviršiumi, neatsilaisvins nuo tam tikro kiekio vandens ir jo sąlyginis drėgnumas nesumažės.
Faktoriai, veikiantys statybos detalių paviršiaus temperatūrą:
• ORO TEMPERATŪRA IŠORĖJE;
• ORO TEMPERATŪTA PATALPOJE;
• STATYBINIŲ DETALIŲ ŠILUMOS IZOLIACINĖS SAVYBĖS.
Kondencatas atsiranda tuo atveju, jeigu oras, atvėsdamas, nebegali išlaikyti buvusį vandens kiekį.
Stiklo paketai ir šilumą izoliuojančiais stiklais ir jų techniniai rodikliai
Koeficientas K
Stiklo paketų šilumos perdavimo koeficientas K reiškia energijos kiekį, kuris prarandamas per laiko vienetą per 1 m2 stiklo paketo 1 Kelvino laipsnio temperatūros skirtume. Kuo žemesnis šis rodiklis, tuo mažiau netenkama šilumos.
K = stiklo paketo koeficientas;
Kr = rėmo koeficientas;
Kl = viso lango koeficientas.
Koeficientas G
Koeficientas G – tai bendros energijos bangų ilgyje nuo 300 iki 2500 nm pralaidumo koeficientas. Jis nustatomas dėka saulės energijos tiesioginio pralaidumo ir antrinės šilumos antrinio šilumos atidavimo, nukreipto į patalpą, kuris yra ilgabangio spinduliavimo ir konvekcijos rezultatas.
Šviesos laidumas
Šviesos laidumas TL nustatomas matomos šviesos nuo 380 iki 780 nm ilgiu bangoms. Šviesos laidumas nurodomas procentais.
Spalvų laidumo indeksas
Spalvų laidumo indeksas R nustato stiklo paketų galimybę perduoti spalvas. Rodiklis 90 reiškia aukštą spalvų perdavimo laispį.
Ultravioletinių spindulių pralaidumas
Ultravioletinių spindulių pralaidumas nustatomas nuo 280 iki 380 nm ilgio bangoms.
Selektyvumas
Selektyvumo rodiklis S rodo šviesos laidumo ir bendros energijos laidumo koeficiento santykį. Aukštas selektyvumo rodiklis nurodo teigiamą dviejų parametrų santykį.
Energijos sugerimas
Dėka šio proceso spinduliavimo energija pasiverčia į šilumos energiją ir iššaukia sugeriančiojo stiklo temperatūros augimą.
| Išorinis stiklas (išorinė temperatūra -15°C) | Stiklo paketo koeficientas К W/m2xK | Vidinis stiklas (patalpos temperatūra 20°C) |
| -6,2 | 5,8 | -5,4 |
| -10,4 | 3 | 6,9 |
| -13 | 1,3 | 14,3 |
| -13,9 | 0,7 | 16,9 |